Dictionary of the Lithuanian Language.
trejetas — 1 trẽjetas num. col. su gen. (1) K, LsB571, Rtr, Š, DŽ, FrnW, LD106(Ar, Vlkj); MP190, SD1183, R103, MŽ135, N, L, LL256 trys (apie daiktų grupę): Trejetas jaučių R, MŽ. Trejetas vaikų R. Trẽjetas avių man prapuolė J. Išvežė mūsų turtą trẽjetu… … Dictionary of the Lithuanian Language
išvesti — išvèsti, ìšveda, ìšvedė Rtr; SD422, R, MŽ, Sut, M, LL271, Š 1. tr. DŽ, NdŽ padėti išeiti: I paėmė abudu vaikelis su mergele už rankų muni ir ìšvedė laukon par duris Akm. Ana apžabalo, reikia išvèst jau oran Klt. Anas (vaikas) išvẽdus po… … Dictionary of the Lithuanian Language
Diliai — Diliai̇̃ dkt. Dilių̃ káimo koplỹčioje apiẽ trẽjetą mẽtų kunigãvo Antãnas Strãzdas … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
trejetas — trẽjetas 1 sktv. Turėjo trẽjetą vaikų̃ … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
trejetas — trẽjetas 2 dkt. Iš fi̇̀zikos Výtautas gãvo trẽjetą … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
aplitinti — 2 aplìtinti tr. geriau papenėti: Ale tu pati aplitink trejetą paršų, kai miltų nė saujos! Ktk. litinti; aplitinti; išsilitinti; susilitinti … Dictionary of the Lithuanian Language
apsukti — apsùkti, àpsuka, o (àpsukė Š) Š; L 1. tr. R, MŽ, K padaryti, kad judėtų aplink savo ašį: Apìsukiau dukart [girnas], ir nukrito pumpurė Pb. Jo vėjinis malūnas àpsukamas Mrj. [Daktaras] liepė padaryt tokią apsukamą lovą ir karalaitę paguldė… … Dictionary of the Lithuanian Language
apvaryti — 1 apvaryti tr. 1. N, K, L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1 varant, genant priversti apeiti ar apibėgti aplink: Aplinkui varyti, apvaryti, apvyti LL129. Apvaryk gyvuolius aplinkuo pelkę, t. y. nevaryk stačiai J. Gyvulius apvãrė aplinkun DrskŽ. Ar devyni… … Dictionary of the Lithuanian Language
apšildyti — apšìldyti tr. K, Š, Rtr, NdŽ 1. N, M, L, LL117 caus. 1 apšilti; kūrenant ar kaitinant padaryti šiltą, šiltesnį: Tą pečių iškūrens, nu ir apšìldys, ir minsma par naktį [linus] Lk. Grinčia (grinčią) reikėjo apšìldyti KŽ. Vandenio prikaiti,… … Dictionary of the Lithuanian Language
atpulti — atpùlti intr. 1. H atsiskirti, atkristi, atšokti: Molis atpuola nuo sienos K. Kap trepterė[jo] čerevyku, ir padelis atpuolė LTR(Drsk). Atpuolė lencūgai nuog rankų jo BtApD12,7. Visur medžių žievė atpuolusi Grž. Duonos pluta per ilgą kepimą… … Dictionary of the Lithuanian Language
